“Vieną dieną karalius paklausė aklųjų nuo gimimo, ar jie pažįsta dramblius. Ne! – choru atsakė aklieji. Tada Veidrodžio Priekinė pusė liepė atvesti storaodį ir akliesiems pasiūlė apgrabalioti rankomis dramblį ir po to jį apibūdinti. Vienas iš aklųjų sučiupo straublį; kitas – uodegą; trečias – iltį, ketvirtas – leteną; dar kitas – šlaunį ir taip toliau. Apibūdinkite šį dramblį! – tada paprašė karalius aklųjų, kurie visi ką tik grabaliojo storaodžio kūną. „Į ką jis panašus?“. „Į sulenktą grąžulą“, – pareiškė tas, kuris paėmė straublį; „į antklodę“, – paaiškino tas, kuris sugriebė ausį; „į grūstuvą“ – patikslino tas, kuris sučiupo iltį; „į šventyklos koloną“, – pridūrė tas, kurio vos nesutraiškė koja. Vienas po kito sekę visiškai nepanašūs apibūdinimai baigėsi tuo, kad aklieji susipyko, vieni kitus kaltindami klydus. Tada karalius sušuko: „vargšai aklieji, jūs visi esate suklaidinti! Dramblio kūnas yra vientisas. Jūs suvokėte tik vieną jo dalį! “ 
