Kaip viskas buvo…

Viskas prasidėjo nuo to, kad rugpjūčio 23d. išsiruošėme link Anykščių. Visko prisiplanavom, bet pradėkime nuo pradžios. Pirmas numatytas sustojimas buvo kukurūzų labirinte “Pasaga”. 

http://www.poilsisanyksciuose.lt/kukuruzu-labirintas

Žinojome, kad dar vienas yra link Vilniaus, bet šio darbo laikas darbo dienomis mums labiau tiko. Taigi atvykome. Nusipirkome bilietus, vyresnėlės krikštatėvis gavo žemėlapį, buvo parodytas tikslas – aikštelė. Taigi startavome.

Ėjome ėjome ėjome, pirmyn atgal, kairėn dešinėn, aukštyn žemyn….oi ne vertikaliai nėjom.  Žodžiu ėjom visaip kaip buvo galima, išskyrus “kiaurai” per kukurūzus, nes mes žmonės tvarkingi, ne kokie pažeidėjai. Kapsint laikui ant takelių ėmėme pastebėti įvairius ženklus, kryžiukus. Supratom – čia ne mes pirmi paklydom….

Paskui sutikom turbūt žvirblių baidyklę. Dirba ji tikrai gerai, nes nemeluodama sakau, kad nematėm nė vieno žvirblio. Paskui aišku ėmė lyti, gerai, kad mes tokie rūpestingi ir tam buvom pasiruošę. Kol lijo, prastovėjom prie baidyklės, nes ji aišku skėčio neturėjo, o mes tai ką – žmonės, širdį turim, tai pagailėjom…

Prisimatavimai atsisveikinant…

O paskui radom šypsenėlę. Aišku puoliau fotografuot. Na pagalvojom, kad jei jau šypsos, tai matyt todėl, kad einam teisingu keliu.

Tiesa, kiek vėliau išsiaiškinom, kad šita miela šypsenėlė yra tiesiog įžūli šypsenėlė. Taigi leidomės eiti toliau… dar kažkur finale nuo mūsų atsislyrė krikštatėvis. Čia paskutinė foto prieš pametant iš akių. Na bet neramu nebuvo, nes jis tai žemėlapį turėjo.

Ėjom ėjom, ėjom ėjom ir… TADAM… dalis mūsų pasiekė tikslinę aikštelę !

Jaunosios labirintistės

O krikštatėvis vis nesirodė…ėjo laikas, ėmė darytis neramu. Kaip ir galėjome išeit, bet tai vis tiek savas, nepaliksi…Dukros dar nekantraut ėmė…

Ir štai – pagaliau…betemstant, nebepastovintis ant kojų iš nuovargio, aikštelėn įšliaužia jis… tai dar gerai, kad žmogus žemėlapį turėjo.

Žodžiu, kad nebepasimestume, pasukę link išėjimo susikibom rankom, nes visai sutemus tokio nuotykio pakartot nebesinorėjo.

Aišku buvom susiplanavę dar Puntuką, Laimės žiburį, dar ką aplankyt, bet tai ką naktį belankysi…Teko atidėt kitam kartui.