Apie nematytą Lietuvą: Šilavoto Davatkynas

Kartais atrodo, kad ją na kaip ir “šiek tiek pažįsti”.  O ji kaip žmogus, kai leidiesi į pažinimo kelionę, atsiveria naujai ir naujai. Iliuzijų, kad pažįsti iki galo jau kuris laikas neturiu, bet kaip gera vis tik kai ji va taip ima ir nusprendžia –  ”šiandien tave nustebinsiu”. Yra vietų, apie kurias žinai, bet nesi buvęs. Yra vietų, apie kurias nesi nė girdėjęs. Taip buvo ir su šia – ruošdamiesi vienai didelei išvykai gavome maršrutą. Pirmuoju punktu – Šilavoto Davatkynas. Šilavotą, žinoma, esu girdėjus – pirmas susidūrimas su šiuo vietovardžiu buvo kažkokio žurnalo išspausdintame torto recepte, kuris berods vadinosi “Šilavoto tortas”. Tai nuo vaikystės tai su tokiu kažkokiu saldžiu, konditeriniu ”skoniu” ir likę … O susipažinimui su Šilavoto Davatkynu parinkau Prienų krašto muziejaus parengtą tekstą.

Adresas:

Naujasodžio k., Šilavoto sen., LT – 59272 Prienų raj.

Dėl muziejaus lankymo susitarti tel. (8 687) 24394

Istorija

Davatkynas įsikūręs gražiausiame Trakelio šlaite, maždaug 0,7 km. nuo Šilavoto. Daugiau nei šimtmetį čia buvo savotiškas vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys – davatkėlės, visai parapijai dariusios gerus darbus. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, meldėsi už visus. Ypatingą jų gerumą juto ligoniai, nes kiekviena turėjo savo globojamą ligonį. Joms rūpėjo gyvenimo nuskriaustieji. Davatkėlės kasdien dalyvaudavo Šv. Mišiose, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, padėdavo kunigams, rūpinosi bažnyčia. Sovietmečiu viena jų už šią veiklą buvo teista. Pokario metais jų namuose nuo trėmimų slėpėsi kaimynai. Daugelį metų iš šios vietos sklido gerumas ir šiluma.

Davatkyno įkūrėja Marijona Dabrišiūtė apsigyveno čia apie 1895 metus. Vėliau kūrėsi, statėsi namukus kitos maldininkės. Seniausi gyventojai pasakoja, kad čia buvo mokoma rašto – galbūt buvusi daraktorių mokykla, o gal buvo mokoma I-ojo Pasaulinio karo metais, kai oficiali mokykla neveikė. Vienu tarpu Litaniją giedoti susirinkdavo net 14 Davatkyno gyventojų. Tuomet čia  stovėjo jau 7 maži namukai. Davatkėlės į savo mažus kambarėlius kviesdavosi pagyventi savo giminaites, pažįstamas, priimdavo per žiemą gyventi vaikus iš tolimesnių kaimų.

Skirtingais vingiais subėgo čia apsigyvenusių moterų keliai. Vienos jų buvo savaip paženklintos likimo, kitos ieškojo ramybės ir atjautos, bet visos savo dienas ir maldas buvo linkusios paskirti Dievui. Čia prisiglaudė, namelį pasistatė našlė Senkuvienė su vaikais ir net vienas vyras – ,,ubagėlis Krasauskėlis”, kuriam davatkėlės užjausdamos supuolusios pačios lentinį namelį pastatė. Nepaprastu pamaldumu išsiskyrė davatkėlė Ona Marcinkevičiūtė, o gerumu – Magdė Matusevičienė (pas seserį davatkėlę apsigyvenusi mirus vyrui).

Ona Mieldažytė, žmonių vadinama Simaniuke, ruošėsi tapti vienuole, tačiau ramybę ir gyvenimo prasmę surado Davatkyno prieglobstyje. Šioji davatkėlė – daugelio Šilavoto parapijos gyventojų tikybos mokytoja, ruošusi juos Pirmajai Šv. Komunijai.

Davatkėlės gyveno kukliai, pragyvenimui užsidirbdavo siūdamos, verpdamos ar kitaip pagelbėdamos žmonėms, o apylinkių gyventojai atsilygindavo joms už vaikų mokymą bei kitokią pagalbą.

Dabar jau nė vienos davatkėlės nebėra gyvos, paskutinioji jų paliko šią žemę 1999 metais, bet šių pamaldžių moterų atminimas dar gyvas apylinkės žmonių atmintyje. Sovietmetis labai ryškiai įspaudė žodžiams ,,davatkynas, davatka” neigiamą atspalvį, tačiau šilavotiškiai davatkėles gerbė, o Davatkynas buvo natūrali visuomenės dalis.

Atgimimas ir veikla

Taip jau susiklostė, kad Davatkyno nameliai neliko be priežiūros. Juos paveldėjo Marija ir Konstantinas Lincevičiai. Paveldėjimas labai simboliškas – Marijos tėvelio teta ir yra Davatkyno įkūrėja. Šios vietos šeimininkai nusprendė išsaugoti savitumą, atstatyti laiko sugriautus namukus, sutvarkyti aplinką, aptverti pinučių tvorą. Dabar ši vieta švyti ir traukte traukia kiekvieną: gėlynai, rūpestingai prižiūrėta veja, dar pačių davatkėlių sodinti augalai,  nameliuose surinktos ekspozicijos…

Sutvarkius autentiškus davatkėlių buities daiktus, kilo mintis rinkti senuosius mūsų krašto buities, namų apyvokos rakandus, įrankius, audinius, paveikslus bei kitokius etnografinius eksponatus. Susikaupė ir įdomi senovinių maldaknygių bei kitokių spaudinių kolekcija. Jau surinkta apie 2000 eksponatų ir šis darbas dar tęsiamas.

Surinktos vertybės įdomiai eksponuojamos. Viename namelyje įrengta ,,sakralioji”, davatkėlių buitį atspindinti ekspozicija, kitame – moteriškieji daiktai ir rakandai, atstatytoje ,,pašiūrėje” – vyriškieji įrankiai. Gražiai sutvarkyti rūsiai, malkinės, mažutis tvartukas. 2007 metais Davatkynas tapo Prienų krašto muziejaus padaliniu.

Nuo 2004 metų Davatkyne ėmė vykti aktyvus kultūrinis gyvenimas, nors Šilavoto mokyklos mokytojai ir mokiniai šioje vietoje lankydavosi ir anksčiau. Čia labai palanku vykdyti edukacinę veiklą. Mokslo metų pradžioje ar pabaigoje  atskiros klasės apžiūri ekspoziciją, pramogauja netoliese esančiame Trakelyje. Vyksta netradicinio ugdymosi dienos, įdomūs   edukaciniai užsiėmimai su dailininkais, pristatomi senieji amatai.

Šioje vietoje jau keletas metų kuria žymus Kauno menininkas dailininkas Alfonsas Vilpišauskas. Jis rengia Davatkyne dailės plenerus.

Davatkyną mielai renkasi vietos bendruomenės žmonės ir įvairūs svečiai. Jau surengta nemažai bendruomenės švenčių bei renginių. Įdomūs ir įspūdingi renginiai – dailininkų plenerų pabaigtuvės, kada menininkai parengia parodą ant namelių sienų, bendrauja su vietos žmonėmis. Alytaus ,,Dainavos” vidurinės mokyklos mokytojai Davatkyne kasmet parodo lietuvių klasikų motyvais sukurtą spektaklį. Etnografinė spektaklio tematika puikiai dera prie aplinkos, šie suėjimai labai patinka vyresnio amžiaus žmonėms. Čia taip pat vyksta knygų pristatymai, susitikimai su menininkais, tautodailininkais, įvairios parodos, tarptautiniai ,,Poezijos pavasario“ ir ,,Muziejų nakties“ renginiai, Kūrybos savaitės. Davatkyno veiklai plėsti rengiami projektai. Šilavoto pagrindinėje mokykloje vykusios drožėjų stovyklos metu sukurtas koplytstulpis Davatkynui – ,,Angelas” ( autorius – tautodailininkas Kęstutis Grigonis).

Skulptūrų takelis Šilavoto Davatkyne

2006 metų paskutinįjį birželio sekmadienį Šilavoto parapijoje buvo švenčiami tituliniai Švenčiausiosios Jėzaus Širdies atlaidai. Po Šv. Mišių žmonės neskubėjo skirstytis namo, bet patraukė į Davatkyną. Daug svečių susirinko saulėtą ir šiltą birželio popietę pasigrožėti šalia Davatkyno įruoštu skulptūrų takučiu. Visą šimtmetį čia gyvenusios davatkėlės takeliu kasdien skubėjo į bažnyčią. Dabartinių Davatkyno šeimininkų Danguolės ir Konstantino Lincevičių idėja buvo skulptūromis paženklinti šį taką. Mūsų krašte prie medžių yra tvirtinamos mažutės koplytėlės su kryžiais, o šioje vietoje buvo sumanyta davatkėlių atminimą įprasminti šventųjų moterų atvaizdais koplytėlėse. Davatkėlių per šimtą metų čia gyveno keturiolika, tačiau beveik visos vienodais vardais: Onos, Marijos, Magdalenos. Šilavoto bažnyčioje švenčiami Šv. Kotrynos atlaidai, jos atvaizdas yra bažnyčios šoniniame altoriuje, tad ji taip pat labai tiko vienoje iš koplytėlių. Dar buvo pasirinkta Šv. Veronika. Taigi šalia takelio iškilo Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūra, koplytėlėse sustojo šventosios – Ona, Magdalena, Veronika, Kotryna, o centre –  Švenčiausioji Jėzaus Širdis, Šilavoto bažnyčios simbolis.

Įgyvendinant sumanymą, daugiausia rankų ir širdies įliejo tautodailininkas Kęstutis Grigonis bei jo pagalbininkai. Idėją palaikė ir parėmė Prienų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Juozas Petkevičius ir girininkas Vidmantas Dereškevičius, projektui lėšų skyrė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija bei Prienų rajono savivaldybės Kultūros skyrius, o talkino nemažas būrys žmonių.

Davatkėlės buvo įpratusios rūpintis kitais, su meile priimdavo kiekvieną užėjusį pas jas. Galbūt todėl visiems smagu ir gera buvo sekmadienį Davatkyno kalnelyje: prisiminimais dalijosi senutės – davatkėlių draugės, vaikystę atsiminė čia besimokiusieji tikėjimo tiesų, smalsiai dairėsi jaunimas, po žemuogių pievą lakstė vaikai… Šia unikalia vieta bei išsaugotomis vertybėmis gėrėjosi ir svečiai iš toliau, ja džiaugėsi profesorius, etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka. Kai visi išsiskirstė, vakaro saulė auksiniais šešėliukais nužėrė skulptūrų taką. Tikriausiai dar daugelį metų ramybė, tikėjimas, meilė sklis iš šios vietos.Yra  žmonių, kurie sako, kad į Davatkyną labai gera atkeliaut, pabūti čia, pasėdėti, pasivaikščioti davatkėlių takučiu, pamedituoti prie Angelo, kai sunku. Ramybe ir gerumu dvelkia senojo Davatkyno kalnelis. Jau nemažai padaryta, stengiantis išsaugoti šviesų davatkėlių atminimą, tęsiant jų darbus ir skleidžiant jų ugdytas dvasines vertybes. O taip pat ir ugdant dėmesį gamtos dovanoms, istorijos ženklams, etnokultūrai, dvasios savitumui.

Informacijos šaltinis:

http://www.prienumuziejus.lt/lt/padaliniai/silavoto-davatkynas.html

Apsilankymo foto (2012 05 26):

Šilavoto bažnyčia per langą

Šilavoto Davatkynas:

“Pakalnutės žiedas 2012″

Šiandien ryte užmatėm štai tai:

Keli užmatymo rezultatai

Nepakalnutės

Pakalnutė

Ir kita )

Apie raktažoles ir Vieškūnų piliakalnį 2012 05 01

Viskas per raktažoles. Tikrai. Nežinau kodėl man tosios – pavasarinės tokios jaukios. Vakar pamačiau pirmą šiais metais, šiandien sumaniau, kad norisi nufotografuoti. Bėda – kur žydi daugiau nei viena nelabai ir žinau. Taigi – skype konferencija, kurioje konsultacijos visais gyvenimo atvejais. )) Tarp galimų variantų – Vieškūnų piliakalnis. Sako “tau turėtų patikt”. Sako “ten žydi”. Gerai, tik kur jis? Matote mes arti esančius piliakalnius nelabai ir žinome :]], va Merkinės, Punios tai žinom, buvom, o Vieškūnų?…ir dar netoli?

Taigi google, pirma pasitaikiusi nuoroda http://lt.wikipedia.org/wiki/Vie%C5%A1k%C5%ABn%C5%B3_piliakalnis ir mes ten.

Dairomės raktažolių. Jų yra, tiesa taip nufotografuoti kaip norėtųsi vis nepavyksta.

Bet, atvirai kalbant man ten tikrai patiko. Būtų patikę net be raktažolių. Bėda tik, kad fotografuojant pritrūkau vietos ir netyčia ištryniau, tai kas jau buvo prifotografuota, todėl tik kelios bendro vaizdo neatspindinčios akimirkos. Išsamesnių vis tik tikimės artimiausia metu turėti, kai vėl nuvažiuosim. O kol kas tiek.

O čia pavakario tęsinys Trumpa išvada – raktažolės namais gerą vietą pasirinko.

Nauji karaliaus drabužiai

Tiesiog prisiminiau ir pamaniau čia išsisaugoti. Kartais tikrai taip aktualiai suskamba…

Seniai seniai gyveno karalius. Jis labai mėgo puoštis, drabužiams visus pinigus išleisdavo.Nesirūpindavo kareiviais, retai vaikščiojo į teatrą, tik nuolat važinėjosi po miestą, kad visi matytų, kaip jis gražiai apsitaisęs. Kiekvienai valandai jis turėjo tam tikrų drabužių. To karaliaus sostinėje virė triukšmingas, linksmas gyvenimas, kasdien privažiuodavo daugybė žmonių iš svetimų žemių. Kartą atvyko du apgavikai, apsimetę audėjais, ir sakėsi mokantys austi tokį audeklą, kurio niekur kitur nepamatysi, ir kad drabužiai, pasiūti iš to audeklo, būna ne tik nuostabių spalvų ir raštų, bet dar turi ir vieną nepaprastą ypatybę: jie nematomi žmonėms, kurie neverti užimamos padėties arba yra per kvaili. – Kad man taip įsitaisius tokius drabužius! – svajojo karalius. – Jais apsivilkęs, tuojau pažinčiau, kas mano karalystėje vertas užimti tą ar kitą padėtį, kas nevertas…Galėčiau taip pat atskirti protingus nuo mulkių. Taip, būtinai turiu pasisiūdinti tokius drabužius! Ir tuojau tiems apgavikams jis davė nemaža pinigų, kad netrukdomi pradėtų darbą. Tariamieji audėjai pastatė dvejas stakles ir ėmė audras kelti: į skietus verti, pakojas minti, muštuvais pyškinti, bet iš tikrųjų jų staklės buvo tuščios. Jie tuojau pareikalavo geriausių šilkų ir auksinių siūlų, bet tuos šilkus ir siūlus susikimšo į kišenes, o patys iki vidurnakčio tuščiomis staklėmis bildėjo.

Edmund Dulac – The Emperors New Clothes – empty loom

 – Norėčiau pažiūrėti, ar daug išaudė, – tarė sau karalius, bet jį baidė mintis, kad mulkis arba nevertas savo vietos žmogus nematys to stebuklingojo audeklo. Dėl savęs, žinoma, karalius neabejojo. – Bet vis geriau pirma nusiųsti ką kitą, – svarstė jis. Nes visas miestas jau buvo girdėjęs apie stebuklingojo audeklo galią, todėl kiekvienas troško žinoti, ar didelis mulkis jo kaimynas. – Siųsiu senąjį teisingąjį ministrą, – nusprendė karalius. – Jis tikrai išmintingas ir puikiausiai atlieka savo priedermes. Taigi teisingasis ministras ir nuėjo į tą kambarį, kur sėdėjo abudu apgavikai ir audė tuščiomis staklėmis. “ Viešpatie mano, – išsigando ministras ir išpūtė akis,- juk aš nieko nematau!“ Bet balsu nepasakė. Abudu apgavikai gražiai paprašė ministro prieiti arčiau ir paklausė, ar jam patinka spalva ir raštai. Klausdami jie rodė į tuščias stakles, o vargšas senelis žiūrėjo mirksėdamas, bet nieko nematė, nes ir negalėjo matyti. “O Dieve, – galvojo jis, – negi aš kvailas? Niekuomet nemaniau. O gal esu per prastas ministras? Ne, niekas neturi žinoti, kad aš nieko nemačiau!“ – Na, ir ką pasakysite apie mūsų audeklą? – pasidomėjo vienas audėjas. – O, gražus, neapsakomai gražus! – pradėjo girti ministras, žiūrėdamas pro akinius. – Kokie raštai, kokios spalvos…! Pasakysiu karaliui, kad jūsų audeklas man be galo patinka. – Malonu girdėti, – padėkojo audėjai ir ilgai aiškino senukui, kaip buvo derinamos spalvos, kaip audžiami raštai, o ministras pritardamas tik klausė ir grįžęs viską kuo plačiausiai apsakė karaliui. Tuomet apgavikai pareikalavo dar daugiau pinigų, šilkų ir auksinių siūlų, kad galėtų toliau dirbti savo darbą. Visus tuos daiktus jie vėl susigrūdo į kišenes ir susėdę dirbo iki ryto, pyškėdami tuščiomis staklėmis. Netrukus karalius vėl nusiuntė vieną valdininką, taip pat labai teisingą žmogų, pasiteirauti, ar greitai bus baigtas darbas. Jam atsitiko tas pats, kas ir anam: jis visai krapydamas galvą spksojo į stakles, bet stebukligojo audeklo taip ir nepamatė. – Puikus audeklas, tiesa? – domėjosi audėjai, rodydami ir aiškindami gražumą raštų, kurių visai nebuvo. “Ar aš kartais ne kvailas? – krūptelėjo valdininkas. – Vadinasi, netinku savo vietai? Nesąmonė! Bet kiti to neturi sužinoti!“ Ir jis ėmė girti audeklą, kurio visai nematė, stebėtis ir grožėtis spalvų įvairumu ir raštų dailumu. – Neregėtas grožis! – žavėjosi valdininkas grįžęs pas karalių. Visame mieste gyventojai daugiau apie nieką ir nekalbėjo, kaip tik apie nuostabųjį audeklą. Galop ir pats karalius įsigeidė pamatyti ta grožybę, ligi dar nebuvo išimta iš staklių. Lydimas daugybės aukštų valdininkų, tarp kurių buvo ir abu anksčiau siųstieji ministrai, karalius nuėjo pas tuos gudragalvius, o šie dar smarkiau šoko austi, nors neturėjo nei apmatų, nei ataudų. – Argi ne gražus audeklas? – klausia ministrai karaliaus. – Tik pažvelkit, Šviesiausiasis Karaliau, kokie raštai! – ir rodė į tuščias stakles, manydami, kad kiti jau tikrai matantys, kas ten yra. “Kas čia atsitiko? – išsigando karalius. – Nieko aš nematau! Negali būti! Negi aš esu mulkis? O gal prastas karalius? Tai būtų dar baisiau!“ – Tikrai gražus, – pratarė paskui valdovas. – Jūsų darbas man labai patinka. Dėdamasis patenkintas, karalius linktelėjo galvą, nesustodamas žiūrėti į tuščias stakles, kad kiti nepastebėtų jį nieko nematant. Visi dvariškiai įsispitrijo į stakles ir matė ne daugiau, kaip pats karalius, bet vienas per kitą gyrė audeklą: ,,Koks gražus, koks nuostabus!“ Jie patarė karaliui pasisiūdinti tokio puikaus audeklo drabužius didelėms iškilmėms, turėjusioms netrukus būti. – Puiku, gražu, nuostabu! – be paliovos kartojo palydovai, gėrėdamiesi audeklu. Karalius apgavikams dovanojo po kryžių ir suteikė jiems rūmų audėjų vardą. Prieš pačias iškilmes apgavikai nėjo gulti visą naktį. Jie užsidegė per tuziną žvakių, kad visi miesto gyventojai galėtų įsitikinti, kaip jie skuba baigti siūti karaliaus drabužius.Išaudę jie vyniojo audeklą iš staklių, paskui karpė orą su didelėmis žirklėmis, siuvo be siūlų su adatomis ir galų gale atsikvėpė: – Štai drabužiai ir baigti! Atsiimti apdarų atvyko pats karalius su žymiausiais dvariškiais. Apgavikai kilnojo rankas aukštyn lyg laikytų ką, sakydami: – Štai kelnės, štai švarkas, štai apsiaustas. Drabužiai lengvi it voratinklis – jais apsivilkus atrodo, kad kūnas niekuo nepridengtas, bet čia ir yra visa gudrybė! – Taip, taip! – supratingai linkčiojo karaliaus palydovai, patys nieko nematydami. – Prašytumėm, kad Šviesiausiasis Karalius dabar nusivilktumėt, – tarė apgavikai. – Norėtume pažiūrėti prieš šitą didelį veidrodį, kaip jums pritinka drabužiai. Karalius nusivilko visiškai, ir apgavikai ėmė jį rengti savais drabužiais. O valdovas prieš veidrodį sukiojosi tai į vieną, tai į kitą pusę. – Kaip jie tinka Jūsų Didybei, kaip puikiai gula! – grožėjosi visi. – Kokie raštai, kokios spalvos, stebuklingai gražūs drabužiai! – Baldakimas, po kuriuo Jo didenybė teiksis eiti, jau prie durų! – pranešė vyriausiasis iškilmių tvarkytojas. – Aš apsirengęs! – atsakė karalius. – Puikiai guli, tiesa? Ir dar kartą apsisuko prieš veidrodį,

 norėdamas pasirodyti visiems, kaip jam rūpi gerai apžiūrėti savo drabužius.

Iliustracijos šaltinis: http://www.site-build-it-scam.com/site-sell-review.html

 Rūmų valdininkai, turėję nešti šleifą, pasilenkė lyg ką keltų nuo žemės, ir nuėjo paskui karalių pasipūtę, tarytum laikydami ką rankose – jie, žinoma, nedrįso pasirodyti nieko nematantys. Taip ėjo karalius po puikiu baldakimu, ir visi žmonės gatvėse ir pro namų langus stebėjosi: – Kokie gražūs nauji karaliaus drabužiai, kaip jie jam pritinka, koks puikus šleifas! Niekas nenorėjo prisipažinti nieko nematąs – tai būtų reiškę, kad esi kvailas ir savo darbą dirbi nesąžiningai. Jokie karaliaus drabužiai nebuvo taip patikę visiems, jokiais jo apdarais niekados taip visi nesigrožėjo. – Žiūrėkite, karalius visai nuogas! – staiga šūktelėjo vienas mažas vaikas. – Viešpatie, klausykite, ką sako tas nekaltas kūdikis, – tarė vienas tėvas, ir visi pašnibždomis vienas kitam kartojo vaiko žodžius. – Jis tikrai nuogas! – galop ėmė garsiai stebėtis visa minia. Karalius baisiai nustebo, ir jam pačiam buvo matyti, kad tai gryna teisybė. Bet pamanė: „Vis tiek reikia procesiją baigti“.

 Ir rūmų valdininkai, taip pat pasipūtę, ėjo iškilmingai nešdami šleifą, kurio visai nebuvo.

 

H.K.Andersenas

Gerumo akcija “Spalvotas pavasaris su gerųjų voriukų linkėjimais”

“Mielieji, man labai smagu atidaryti šią temą. Smagu todėl, kad jau trečią pavasarį mažieji kovotojai sulaukia daugybės juos palaikančių draugų dėmesio. Ačiū, kad dalijatės savo meile, šildote puikias rankdarbiais ir palydite juos sunkioje kelionėje per ligą. 

Praeitų metų akcija jau peržengė Lietuvos ribas. Gyvenamoji vieta netapo kliūtimi svetur gyvenančioms mamytėms pasidalinti savo gerumu – sulaukėme kepuryčių iš Anglijos, Airijos, Italijos.. Ir dar – akcija tapo tarptautine – 2 jūsų nertos kepurytės buvo perduotos šiuo metu Anglijoje gyvenančiai iš PAR kilusiai sergančai mergytei ir ji noriai dėvėjo jas visus metus  Priimkit ir jos tėvelių padėkas. 
Žinau, kad kepurytę kuriančios mezgėjos galvoja apie tą, kuriam ji skirta, dėlioja savo geriausias mintis sulig kiekviena akele, kilpele… Kai kuri užrašo savo palinkėjimą ar vaikams, ar organizatorėms. Ačiū Jums už tai  Ir todėl šiemet norim paprašyti visų, kurios tik gali - prisekit prie kepurytės po linkėjimą vaikučiui ir jo šeimai.  Tegul tai bus visos Jūsų šeimos indėlis į akciją – linkėjimus gali rašyti ir Jūsų vaikai. Megzkime kepurytes ir rašykime Gerųjų voriukų linkėjimus.” 

Didesnį standartinio spalvoto (jpg) skelbimo formatą, galite išsisaugoti iš čia:

http://img51.imageshack.us/img51/2109/bendrasskelbimas.jpg

“Ištikimieji mūsų bičiuliai ir naujai prisijungusieji prie akcijos – jūsų kepuryčių lauksime iki gegužės 20 d. Šiuo metu jau veikia šie surinkimo taškeliai:
KAUNAS

- Parduotuvė “Casa Lana” Algirdo g. 2 (prie “Hypermaximos”),

- “Kasiūlai” Savanorių pr. 192 c (“Mariaus” prekybos centro kieme),

- Parduotuvė “Siūlų krautuvėlė”, Nemuno g. 43A

- Dainavos turgus, 110 skyrius (Kaunas, V.Krėvės pr. 43) – čia galite ir įsigyti siūliukų.

Taip pat kepuraites galima atnešti ar išsiųsti į žurnalo “Šeimininkė” redakciją, adresu Gedimino g. 27, Kaunas;
PANEVĖŽYS

- Hobi centras „Geros akys“, Babilonas I, Panevėžys, Savitiškio g. 61.

- Panevėžio miesto viešoji biblioteka taip pat jungiasi į akciją.

Darbelius galite atnešti į artimiausią biblioteką:

Abonementas  Kniaudiškių g. 34,

Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“  Kniaudiškių g. 38,

Parko biblioteka – Parko g. 37,

„Žiburėlis“ – Parko g. 49,

Šiaurinė biblioteka – Pušaloto g. 55,

Smėlynės biblioteka – Smėlynės g. 49,

„Šaltinėlis“ – Vasario 16 – osios g. 10,

„Židinys“ – Nemuno g. 76

TAURAGĖ

Dariaus ir Girėno g. 15, 2 aukštas (siūlų parduotuvė).

MOLĖTAI

Molėtai, lopšelis-darželis “Vyturėlis” (rinks visose grupėse); Taip pat dėl kepurėlių perdavimo Molėtuose galite skambinti Rositai 8-654-06344
KLAIPĖDA

- Jono g. 3 “Šeimos sveikatos centre” (mezgėjos gali kreiptis dėl perdavimo į supermama.lt forumo narę Eledą )

MARIJAMPOLĖ

-Gaminukus priims  Bažnyčios g. 38, PC Maxima patalpose esančioje siūlų parduotuvėje (šalia vaistinės) ;

ELEKTRĖNAI

- Kepuryčių surinkimo vieta - “Versmės” gimnazijos Sveikatos kab. (216) Skambinti Ingai, tel.: 865355479

VILNIUS/ŠIAULIAI

greičiausiai, Šiauliai ir Vilnius turės surinkimo taškelius “Casa lanose”, kaip ir pernai.

Taip pat Vilniuje dėl perdavimo galite kreiptis į Renatą, tel. 8 651 32220
ŠIAULIAI

Siūlų parduotuvė esanti “Lyroje” Lyros g. 13

JURBARKAS

Parduotuvė “Rankdarbių pasaulyje” . Ji įsikūrusi Vytauto Didžiojo 23

UKMERGĖ

Casa Lana, Gedimino g. 4

KAIŠIADORYS

“Rankdarbių reikmenų” parduotuvėje, PC “RIMI” Gedimino g. 115

Surinkimo taškelių dar daugės – papildysime.  Informacija apie taškelius reguliariai atnaujinama. Surinktos kepurytės birželio 1 d. bus perduotos LSMU Klinikų vaikų onkohematologinio poskyrio vaikams ir VUL Santariškių klinikų Vaikų onkohematologiniam skyriui.

AČIŪ, KAD ESATE KARTU”

temos sm:

http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=832064&st=0&p=54693535&#entry54693535

http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=832065&hl=

Dar galite rasti “įvykį” FB

http://www.facebook.com/#!/events/143774315749221/

Ir t.t.

Į pagalbą Linukui (atnaujinta 05 08)

Sveiki, kreipiamės į Jus, kviesdami palaikyti mažą ir labai drąsų berniuką jo nelengvoje kovoje. Linas -  4 metų lietuvis berniukas, su savo tėvais, dviem sesytėm ir broliu  gyvenantis Anglijoje, turi svajonę: nuvykti i Afriką ir nuvežti ištroškusiems vaikučiams tyro vandens.  Bet prieš tai jis turi laimėti ne pagal jo amžių sunkią kovą…už savo gyvybę! Prieš metus Linukui buvo diagnozuotas aukštos rizikos, 4 stadijos retas, bet labai agresyvus vėžys-neuroblastoma. Ir nors berniukas ryžtingai ištvėrė 10 chemoterapijos kursų, operaciją, stiprią chemoterapiją su kamieninių ląstelių transplantacija, radioterapiją – Anglijos  gydytojai jau nuleido rankas. Berniukui anot jų liko apie pusė metų… BET – nors Linukas žino viską apie savo baisią ligą ir didelę tikimybę mirti, jis turi kitokiu planų. Berniukas stengiasi sportuoti, valgyti tinkamą, sveiką maista. Mokosi (juk draugai mokykloj laukia). Linuko tėveliai prašo visų pagalbos brangiems alternatyviems gydymams Amerikoje ir Vokietijoje, nes vienai šeimai šios galimybės yra finansiškai per sunkios. Daug informacijos, dokumentų, sąskaitų nr., video ir Linuko kasdienybės nuotraukų rasite http://www.facebook.com/groups/185572038158830/, grupėje “Linukas”. Nebūkite abejingi drąsaus berniuko norui nugalėti „piktus akmenukus“.

Linuko paramos fondo sąskaita:

http//www.bmycharity.com/LinasZibasAppeal

Natwest Bank

Name of the account – FAN Linas Zibas

 Account number- 8 9 5 2 4 9 3 4 

 Sort code 55-81-28

—————————————————————————————————————————–

EN:

Hello, we’re asking you to support little  and very brave boy in his difficult fight.  Linas – 4 years old Lithuanian boy living in England with his parents, brother  and two sisters.  He has a dream: to go to Africa and give pure water for  thirsty children. But before that he has to win a difficult fight not by his age…  a serious fight for his life!  One year ago his parents heard  shocking  diagnosis – a high risk  rare but extremely aggressive cancer (stage 4th),  neuroblastoma. Brave boy survived 10 courses of chemotherapy, surgery,  strong chemotherapy with a stem cell transplantation, radiotherapy.  Unfortunately they did not give so desired results. British doctors have stopped  trying…  According to them there is about six months left to live…   Linukas knows all about his terrible illness and the high probability of death,   BUT… he has other plans! He tries to exercise, eat healthy food,  to learn (there are friends waiting at school!). Boy’s family is asking to support   expensive alternative treatment in America or Germany because for the family  this possibility is financially too difficult. Lots of information,  documents, videos and photos of Linukas you can see here:   http://www.facebook.com/groups/185572038158830/, group of “Linukas”.  Do not be indifferent to the courageous  boy’s desire to overcome his disease!

Support Fund account:

 http://www.bmycharity.com/LinasZibasAppeal

Natwest Bank

Name of the account – FAN Linas Zibas

Account number- 8 9 5 2 4 9 3 4

Sort code 55-81-28

Kiti informacijos su paveikslėliu variantai:

Didelis lietuviškas: http://img833.imageshack.us/img833/7783/linukopilniau.jpg

Mažas angliškas: http://img35.imageshack.us/img35/443/anglm.jpg

Didelis angliškas: http://img854.imageshack.us/img854/4834/angl.jpg

Su FAN atributika: tik kvietimas didelis (angl.) http://img849.imageshack.us/img849/2429/linukologo.jpg ,

 mažas http://img267.imageshack.us/img267/5785/linukologomazas.jpg

 skelbimas didelis (angl.) http://img861.imageshack.us/img861/4025/angliskaididelis.jpg

 ir mažas http://img703.imageshack.us/img703/139/angliskaimazas.jpg ,

bei mažas (liet.) http://img43.imageshack.us/img43/1662/lietuviskaimazas.jpg

Vertimus apie Linuką kitomis kalbomis galite rasti čia:

http://www.facebook.com/#!/groups/185572038158830/docs/

Paramos kuponai: https://www.labainoriu.lt/akcijos/miestas/0/vilnius/847/20120319-linukas

Pasidalinkime šiuo pagalbos prašymu vieni su kitais.

Atnaujinta (05 08) info:

Didelis lietuviškas plakatas:

http://img513.imageshack.us/img513/8568/linni.jpg

Informacija apie sąskaitas FB:

http://www.facebook.com/groups/185572038158830/doc/326702107379155/

Palaikymo grupė FB:

Koks yra dramblys?

“Vieną dieną karalius paklausė aklųjų nuo gimimo, ar jie pažįsta dramblius. Ne! – choru atsakė aklieji. Tada Veidrodžio Priekinė pusė liepė atvesti storaodį ir akliesiems pasiūlė apgrabalioti rankomis dramblį ir po to jį apibūdinti. Vienas iš aklųjų sučiupo straublį; kitas – uodegą; trečias – iltį, ketvirtas – leteną; dar kitas – šlaunį ir taip toliau. Apibūdinkite šį dramblį! – tada paprašė karalius aklųjų, kurie visi ką tik grabaliojo storaodžio kūną. „Į ką jis panašus?“. „Į sulenktą grąžulą“, – pareiškė tas, kuris paėmė straublį; „į antklodę“, – paaiškino tas, kuris sugriebė ausį; „į grūstuvą“ – patikslino tas, kuris sučiupo iltį; „į šventyklos koloną“, – pridūrė tas, kurio vos nesutraiškė koja. Vienas po kito sekę visiškai nepanašūs apibūdinimai baigėsi tuo, kad aklieji susipyko, vieni kitus kaltindami klydus. Tada karalius sušuko: „vargšai aklieji, jūs visi esate suklaidinti! Dramblio kūnas yra vientisas. Jūs suvokėte tik vieną jo dalį! “

Pirmieji “kvilingiečiai” :)

Smulkūs ligoninės rankdarbiai

Trys Karaliai (Epifanija) ir durų staktos žymėjimas +K +M +B

Artimiasią sekmadienį po sausio 6 – osios (t.y. kalendorinė diena yra sausio 6, bet iškilmė padaryta kilnojama) minima Trijų Karalių šventė, arba Kristaus Apsireiškimo iškilmė.

Plačiau “bernardinuose”:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-02-kristaus-apsireiskimas-arba-trys-karaliai/55435

Yra išlikusi graži tradicija tą dieną namų durų staktas žymėti kreida užrašytais simboliais: †K †M †B

Apie tai buvo rašyta praeitais metais:

http://vejai.wordpress.com/2011/01/06/kmb/

O dabar  plačiau ( vos vos:)) apie namų palaiminimo tradicijas:

Epifanijos (Trijų Išminčių) dieną galite laiminti savo namus.

Paimkite (pašventintos) kreidos (bet kurios spalvos) ir pažymėkite durų viršuje  †K †M †B (kai kur dar prirašomi metų skaičiai) sakydami:

Trys išminčiai:

K  - Kasparas

M –  Merkelis (arba Melchioras) ir

B  – Baltazaras sekė Dievo Sūnaus, kuris tapo žmogumi (jei užrašyti metai, tarkim “20″ priekyje raidžių ir   “† 12″ jų gale, šioje vietoje pridedame – “prieš 2012 metų”.  Būna kas metus užrašo ir tiesiog po raidžių be kryželių.), žvaigždę.

†† Tegul Kristus palaimina mūsų namus

†† Ir pasileika su mumis per visus naujuosius metus. Amen.

Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame. Kristus, Dievo įsikūnijimas apsireiškia toje meilėje ir rūpestyje, kurį mes parodome vienas kitam savo kasdieniame gyvenime.

Kitos galimos maldos

Tegul visi, kurie apnkys mūsų namus šiais metais, džiaugiasi radę Kristų, įsikūnijusį Dievo Žodį, gyvenantį tarp mūsų: tegu mes jį seksime ir pasitarnausime jam per kiekvieną, kurį sutiksime. Dabar ir per amžius. Amen.

Mylintis Dieve, palaimink šiuos namus. Tegu mes būsime palaiminti sveikata, širdies gerumu, malonumu ir Tavo valios vykdymu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

+ K+ M + B virš durų taip pat reiškia Christus Mansionem Benedicat, lotyniškai “Tegul Kristus palaimina šiuos namus”.

Durų staktos (ar kai kur – slenksčio) žymėjimas kreida gali būti suprantamas kai būdas švęsti arba paraidžiui – tai progos “ženklas”.  Senąjame  Testamente izraelitams buvo nurodyta Velykų išvakarėse patepti durų staktas avinėlio krauju, kad mirties angelas juos aplenktų.  Pakartoto Įstatymo knyga sako:

„Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau.  Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.  Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos.  Užrašyk juos ant durų staktų savo namuose ir ant vartų“ (Įst 6, 6-9)

Kreida pagaminta iš Žemės teikiamos medžiagos ir yra naudojama mokytojų – mokymui, o vaikų – žaidimams.  Kai matome, kad kreidos užrašas nyksta, turime atminti ženklą, kurį esame padarę ir perduoti bei įtvirtinti jį savo širdyse ir įpročiuose.

Labai sutrumpintai pagal:

http://liturgy.co.nz/epiphany-chalk-house-blessing-2/4942

Su šventėmis :)